Nuotekų tvarkymas
NUOTEKŲ TVARKYMAS
UAB”Molėtų vanduo” eksploatuoja Molėtų rajono buitinių nutekamųjų vandenų šalinimo ir valymo sistemas, kurios yra Molėtų mieste ir Naujasodžio, Giedraičių, Alantos, Inturkės, Arnionių, Toliejų, Bekupės, Bijutiškio, Giraitės gyvenvietėse , taip pat eksploatuoja 35,3 km nuotekų tinklų, kurie yra Molėtų mieste ir apie 44,7 km – Molėtų rajono gyvenvietėse, 19 nuotekų siurblinių kaimiškosiose gyvenvietėse ir 10 Molėtų mieste. Molėtų rajone yra devynios buitinių nuotekų valyklos: 1 Molėtų miesto ir, 9 valyklos yra mažuosiuose miesteliuose ir kaimiškosiose gyvenvietėse t.y. Arnionyse II, Inturkėje, Alantoje, Toliejuose, Bekupėje, Giedraičiuose, Naujasodyje, Bijutiškyje ir Giraičių k.. Išvalytų nuotėkų kiekis Molėtų rajone apie 280 tūkst. m³ per metus. Išvalytos nuotekos šalinamos į atvirus vandens telkinius. Rajoninių nuotekų valyklų duomenys išsamiau pateikti 1 lentelėje.
1 lentelė. Molėtų rajono gyvenviečių buitinių nuotekų valyklos
Nr. |
Gyvenvietės pavadinimas |
Nuotekų valymo būdas |
Valymo priemonė |
Išvalytų nuotekų kiekis, t. m3/metus |
Vandens telkinys, į kurį išleidžiamos išvalytos nuotekos |
1 |
Molėtų |
Biologinis |
Biologiniai nuotekų valymo įrenginiai |
217 |
Siesarties upelis |
2 |
Arnionys II |
Biologinis |
Filtracijos laukai |
4 |
Spenglos upelis |
3 |
Inturkė |
Biologinis |
Biologiniai nuotekų valymo įrenginiai |
5 |
melioracijos griovys (Lakajos upė) |
4 |
Alanta |
Biologinis |
Filtracijos laukai |
7 |
Virintos upė |
5 |
Toliejai |
Biologinis |
Filtracijos laukai |
4 |
melioracijos griovys ( į Sasiedo ež. ) |
6 |
Bekupė |
Biologinis |
Filtracijos laukai |
3 |
melioracijos griovys ( į Virbilos upelį ) |
7 |
Bijūtiškis |
Biologinis |
Filtracijos laukai |
2 |
melioracijos griovys ( į Bebrusų ež. ) |
8 |
Giedraičiai |
Biologinis |
Filtracijos laukai |
9 |
melioracijos griovys ( į Širvintos upelį ) |
9 |
Alanta (Naujasodis) |
Biologinis |
Biologiniai nuotekų valymo įrenginiai |
30 |
Alantos upelis |
Buitinių nuotekų valymo metu susidaręs dumblas Molėtų miesto valymo įrenginiuose presuojamas ir saugomas dumblo aikštelėje iš kur išvežamas ūkininkams laukų tręšimui . Pagal Lietuvos Aplinkos ministerijos patvirtintą strategiją, atsiradus plotų, kuriuose dumblas būtų panaudojamas tręšimui stokai, jo perteklius už atskirą mokestį bus utilizuojamas dabar naudojantis ES parama rekonstruojamuose UAB „Utenos vandenys“ dumblo apdorojimo įrenginiuose. Bendrovės nuotekų valymo įrenginiuose per metus susidaro iki 200 t dumblo 85% drėgnumo.