PATVIRTINTA

Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2009-09-24 sprendimu Nr.B1-146

UAB "MOLĖTŲ VANDUO" ĮSTATAI

I BENDROJI DALIS

1. UAB "Molėtų vanduo" (toliau - bendrovė) įsteigta ir veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais įstatymais ir teisės aktais, šiais įstatais.

Bendrovės teisinė forma - uždaroji akcinė bendrovė.

2. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kurio įstatinis kapitalas padalytas į akcijas. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Pagal savo prievoles bendrovė atsako tik savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo mokėti už akcijas.

3. Bendrovė turi ūkinį, komercinį, finansinį, organizacinį bei teisinį savarankiškumą.

4. Bendrovė gali steigti filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse. Bendrovė atsako už filialo ar atstovybės prievoles visu savo turtu.

5. Bendrovės buveinės adresas: Vilniaus g. 2a, Molėtai, Lietuvos Respublika.

6. Bendrovės dokumentuose, kuriuos ji naudoja esant santykiams su kitais asmenimis, nurodoma Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.44 straipsnyje išvardinta informacija.

7. Bendrovės finansiniai metai yra kalendoriniai metai.

8. Bendrovė įsteigta neribotam veiklos laikotarpiui.

II. VEIKLOS TIKSLAI IR OBJEKTAS

9. Bendrovės veiklos tikslai yra šiuose įstatuose nurodytos veiklos organizavimas ir vykdymas siekiant pajamų ir pelno gavimo, akcininkų turtinių interesų tenkinimo. Šiuos tikslus bendrovė įgyvendina vykdydama įstatymų neuždraustą ūkinę komercinę veiklą.

10. Bendrovės veiklos objektas:

- elektros gamyba ir paskirstymas (40.1);

- vandens rinkimas, valymas ir paskirstymas (41);

- pastatų nugriovimas, išardymas; žemės darbai (45.11);

- bendroji pastatų statyba ir inžinerinių statinių statyba (45.21);

- vandens statinių statyba (45.24);

- vandentiekio ir panašių sistemų įrengimas (45.33);

- kitokių pastatų ir statinių įrengimas (45.34);

- statybos ar griovimo įrenginių nuoma (su operatorių samdymu) (45.50);

- kita mažmeninė prekyba ne parduotuvėse (52.63);

- krovinių vežimas keliais (60.24);

- nekilnojamojo turto priklausančio nuosavybės ar kita teise išnuomojimas (70.20);

- architektūros ir inžinerijos veikla bei su ja susijusios techninės konsultacijos (74.20);

- nuotėkų ir atliekų šalinimo, sanitarinių sąlygų užtikrinimo ir panaši veikla (90.0).

Veikla, kuriai reikalingas leidimas ar licencija, pradedama vykdyti juos gavus.

III. BENDROVĖS NUOSAVAS KAPITALAS

11. Bendrovės nuosavą kapitalą sudaro:

- apmokėto įstatinio kapitalo dydis;

- akcijų priedai (nominalios vertės perviršis);

- perkainojimo rezervas;

- privalomasis rezervas;

- rezervas savoms akcijoms įsigyti;

- kiti rezervai;

- nepaskirstytasis rezultatas - pelnas (nuostoliai).

12. Įstatinio kapitalo dydis yra lygus visų pasirašytų bendrovės akcijų nominalių verčių

sumai.

13. Jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo momento, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą. Šiame susirinkime gali būti priimtas sprendimas padengti nuostolius akcininkų įnašais (kad atkurtas nuosavas kapitalas nebūtų mažesnis kaip 1/2 įstatinio kapitalo dydžio), sumažinti įstatinį kapitalą, pertvarkyti bendrovę arba ją likviduoti.

Jeigu susirinkimas nepriėmė sprendimo ištaisyti susidariusią padėtį, ar padėtis nebuvo ištaisyta per 6 mėnesius, valdyba ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo įvykusio susirinkimo dienos privalo kreiptis į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo suma, kuria nuosavas kapitalas tapo mažesnis už įstatinį kapitalą. Įsiteisėjus teismo sprendimui sumažinti įstatinį kapitalą, valdyba įstatuose privalo atitinkamai pakeisti įstatinio kapitalo dydį bei akcijų skaičių ar (ir) nominalią vertę, anuliuoti akcijas ir įstatymo nustatyta tvarka įregistruoti pakeistus įstatus Juridinių asmenų registre.

14. Bendrovėje sudaromi rezervai iš paskirstytinojo pelno, taip pat perkainojimo rezervas.

15. Privalomasis rezervas sudaromas iš paskirstytinojo pelno. Jis turi būti ne mažesnis kaip 1/10 įstatinio kapitalo dydžio ir gali būti naudojamas tik nuostoliams padengti. Privalomo rezervo dalis, viršijanti 1/10 įstatinio kapitalo, skirstant kitų finansinių metų pelną, gali būti perskirstyta. Panaudojus privalomąjį rezervą nuostoliams padengti, jo dydis įstatymo nustatyta tvarka atstatomas iš paskirstytinojo pelno.

16. Rezervas savoms akcijoms įsigyti Akcinių bendrovių įstatymo 54 straipsnio 6 dalyje nustatyto dydžio sudaromas iš paskirstytinojo pelno.

17. Kiti rezervai sudaromi iš paskirstytinojo pelno ir naudojami konkretiems tikslams įgyvendinti.

Kiti rezervai ir rezervas savoms akcijoms įsigyti sudaromi tik po to, kai yra padarytas atskaitymas į privalomąjį rezervą, ir gali būti naudojami bendrovės nuostoliams padengti ir įstatiniam kapitalui didinti. Jei šie rezervai nepanaudojami ir nenumatoma jų panaudoti, skirstant kitų finansinių metų pelną, jie gali būti perskirstyti.

18. Perkainojimo rezervas - tai ilgalaikio materialiojo ir finansinio turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą. Perkainojimo rezervas mažinamas, kai perkainotas turtas nurašomas, nudėvimas, nukainojamas ar perleidžiamas kitų asmenų nuosavybėn. Perkainojimo rezervo dalimi, sudaryta perkainojus materialųjį turtą, gali būti didinamas įstatinis kapitalas. Iš perkainojimo rezervo negali būti mažinami nuostoliai. Kai perkainojamas finansinis turtas, perkelta į perkainojimo rezervą perkainojimo suma negalima didinti įstatinio kapitalo.

19 Akcijų priedai (nominalios vertės perviršis) - bendrovės nuosavo kapitalo dalis, lygi akcijų emisijos kainos ir nominalios vertės skirtumui. Akcijų priedai gali būti naudojami bendrovės įstatiniam kapitalui didinti ir nuostoliams padengti.

IV. ĮSTATINIS KAPITALAS IR AKCIJOS. AKCIJŲ SUTEIKIAMOS TEISĖS

20. Bendrovės įstatinis kapitalas -11636864 (vienuolika milijonų šeši šimtai trisdešimt šeši tūkstančiai aštuoni šimtai šešiasdešimt keturi) litai.

21. Bendrovės įstatinis kapitalas padalytas į 11636864 (vienuolika milijonų šeši šimtai trisdešimt šeši tūkstančiai aštuoni šimtai šešiasdešimt keturias) paprastąsias 1 (vieno) lito nominalios vertės akcijas.

22. Bendrovės įstatinis kapitalas gali būti padidintas arba sumažintas, jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas taip nusprendė ir atitinkamai pakeitė įstatus. Įstatinis kapitalas laikomas padidintu ar sumažintu tik įregistravus pakeistus įstatus Juridinių asmenų registre.

Bendrovės įstatinis kapitalas gali būti padidintas arba sumažintas Akcinių bendrovių įstatymo 49 - 53 straipsnių nustatyta tvarka.

23. Akcijos pasirašomos bendrovei ir fiziniam ar juridiniam asmeniui sudarant akcijų pasirašymo sutartį, išskyrus bendrovės steigimo atvejį. Akcijų pasirašymo sutartimi viena šalis įsipareigoja pateikti tam tikrą skaičių naujų akcijų, o kita šalis - apmokėti visą pasirašytų akcijų emisijos kainą. Akcijų pasirašymo sutartyje turi būti įrašyta informacija ir duomenys, nurodyti Akcinių bendrovių įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje.

24. Bendrovės akcijos yra nematerialios. Jos pažymimos įrašais akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. Šias sąskaitas tvarko bendrovė pagal Vyriausybės nustatytą akcijų apskaitos uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarką. Asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą bendrovė sutartimi gali perduoti sąskaitų tvarkytojui; su šia sutartimi turi būti supažindinti akcininkai.

Akcininko prašymu jam išduodamas jo asmeninės vertybinių popierių sąskaitos išrašas, rodantis akcijų skaičių bei kitą teisės aktuose nustatytą informaciją apie į sąskaitą įrašytas akcijas.

25. Akcijų apmokėjimas yra jų emisijos kainos apmokėjimas. Akcijos gali būti apmokamos pinigais ir (ar) akcijas apmokančiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais įnašais. Šio Įstatymo 52 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju išleistos naujos akcijos turi būti apmokamos pinigais.

Kiekvieno akcijas pasirašiusio asmens pradinis įnašas pinigais turi būti ne mažesnis kaip 1/4 jo pasirašytų akcijų nominalios vertės ir visų pasirašytų akcijų nominalios vertės perviršio suma. Likusi dalis už pasirašytas akcijas gali būti apmokama tiek pinigais, tiek nepiniginiais įnašais.

26. Jeigu didinant įstatinį kapitalą akcijos visiškai ar iš dalies apmokamos nepiniginiu įnašu, įnašas turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka. Turto vertinimo ataskaita turi būti pateikta bendrovei iki akcijų pasirašymo. Turto vertinimo ataskaita turi būti pateikta juridinių asmenų registro tvarkytojui kartu su kitais dėl įstatinio kapitalo padidinimo pakeistiems įstatams įregistruoti nustatytais dokumentais.

27. Jeigu akcijas pasirašęs asmuo per akcijų pasirašymo nustatytą terminą neapmoka akcijų, laikoma, kad akcijas įgijo pati bendrovė, ir akcijų pasirašymo sutartis su tuo asmeniu negalioja, įnašai už pasirašytas akcijas negrąžinami. Ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo akcijų pasirašymo termino pabaigos bendrovė turi perleisti akcijas kitų asmenų nuosavybėn arba sumažinti įstatinį kapitalą anuliuojant akcijas.

28. Akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos. Esant toms pačioms aplinkybėms tos pačios klasės akcijų savininkai turi vienodas teises ir pareigas.

Akcininkas neturi jokių turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina.

29. Kiekviena paprastoji akcija savininkui suteikia šias turtines teises:

- gauti bendrovės pelno dalį (dividendą);

- gauti bendrovės lėšų, kai bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų;

- gauti likviduojamos bendrovės turto dalį;

- nemokamai gauti akcijų, proporcingai turimų akcijų skaičiui, jei įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų, išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytas išimtis;

- pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia šią teisę visiems akcininkams atšaukti;

- palikti testamentu visas ar dalį akcijų vienam ar keliems asmenims;

- kitas Akcinių bendrovių ir kituose įstatymuose, šiuose įstatuose nustatytas turtines teises.

30. Kiekviena paprastoji akcija savininkui suteikia šias neturtines teises:

- dalyvauti ir pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, išskyrus atvejus, kai Akcinių bendrovių ir (ar) kituose įstatymuose akcininko teisė balsuoti yra uždrausta ar apribota;

- gauti Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie

bendrovę;

- kitas Akcinių bendrovių ir kituose įstatymuose, šiuose įstatuose nustatytas neturtines

teises.

31. Balsavimo teisę visuotiniuose akcininkų susirinkimuose suteikia tik visiškai apmokėtos

akcijos.

32. Akcininkas turi teisę įgalioti kitą asmenį balsuoti už jį visuotiniame akcininkų susirinkime ar atlikti kitus teisinius veiksmus. Akcininko-fizinio asmens įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro, o akcininko-juridinio asmens - jo vadovo parašu ir antspaudu.

33. Akcininkai gali sudaryti sutartį dėl bendro balsavimo visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.

34. Akcininkas gali perleisti teisę balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose kitiems asmenims ir nustatyti balsavimo teisės įgyvendinimo tvarką ir būdus.

35. Bendrovės akcininkai turi pirmenybę įsigyti visas parduodamas bendrovės akcijas už kainą, ne mažesnę, nei buvo nurodyta akcininko-pardavėjo pranešime apie ketinimą parduoti akcijas.

36. Bendrovės akcininkas gali parduoti savo visiškai apmokėtas akcijas kitiems asmenims Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnyje nustatyta tvarka. Apie ketinimą parduoti visas ar dalį akcijų akcininkas privalo raštu pranešti bendrovės vadovui, nurodydamas parduodamų akcijų skaičių pagal klases ir pardavimo kainą.

37. Akcininkas neturi teisės perleisti kitiems asmenims nevisiškai apmokėtų akcijų.

V. BENDROVĖS ORGANAI

38. Bendrovė turi visuotinį akcininkų susirinkimą, kolegialų valdymo organą - valdybą, ir vienasmenį valdymo organą - bendrovės vadovą. Bendrovės vadovas yra direktorius.

39. Bendrovės organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, vadovautis šiais įstatais.

VI. VISUOTINIS AKCININKŲ SUSIRINKIMAS

40. Visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, susirinkimo dieną buvę bendrovės akcininkais, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Dalyvauti susirinkime ir kalbėti turi teisę taip pat ir valdybos nariai bei direktorius, susirinkimo inspektorius, išvadą ir ataskaitą parengęs auditorius.

41 . Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę:

- keisti bendrovės įstatus, išskyrus Akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;

- rinkti ir atšaukti audito įmonę, valdybos narius;

- nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas;

- tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę;

- priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą;

- priimti sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje ir 54 straipsnio 13 dalyje nustatytas išimtis;

- nustatyti bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių ir minimalią emisijos kainą;

- priimti sprendimą atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti bendrovės konkrečios emisijos akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų;

- priimti sprendimą konvertuoti vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo

tvarką;

- priimti sprendimą dėl pelno(nuostolių) paskirstymo;

- priimti sprendimą dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo;

- priimti sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas;

- priimti sprendimą bendrovei įsigyti savų akcijų;

- priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo ir tvirtinti reorganizavimo ar atskyrimo sąlygas;

- priimti sprendimą pertvarkyti bendrovė;

- priimti sprendimą restruktūrizuoti bendrovę;

- priimti sprendimą likviduoti bendrovę, atšaukti bendrovės likvidavimą, išskyrus Akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;

-rinkti ir atšaukti bendrovės likvidatorių, išskyrus Akcinių bendrovių įstatyme nustatytas

išimtis.

42. Susirinkimas gali priimti ir kitus sprendimus, svarstydamas klausimus pagal Akcinių bendrovių įstatymą nepriskirtus kitų bendrovės organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organų funkcijos.

43. Jeigu bendrovės visų akcijų savininkas yra vienas asmuo, jo raštiški sprendimai prilygsta visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams.

44. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau akcininkų balsų "už" negu "prieš", išskyrus šios išimtis:

- kai priimami sprendimai dėl: įstatų pakeitimų; išleidžiamų akcijų klasės, skaičiaus, nominalios vertes ir minimalios emisijos kainos; vienos klasės akcijų konvertavimo į kitos ir konvertavimo tvarkos patvirtinimo; pelno (nuostolių) paskirstymo; rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo; konvertuojamųjų obligacijų išleidimo; įstatinio kapitalo padidinimo ar sumažinimo; bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo ir reorganizavimo ar atskyrimo sąlygų patvirtinimo; bendrovės pertvarkymo, restruktūrizavimo; bendrovės likvidavimo ir likvidavimo atšaukimo. Šiems sprendimams priimti reikia 2/3 balsų daugumo pritarimo;

- kai priimamas spendimas atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti konkrečios emisijos akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų. Šiam sprendimui reikia 3/4 balsų daugumos pritarimo.

45. Visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas valdybos sprendimu. Jeigu valdybos narių yra ne daugiau kaip pusė įstatuose nurodyto jų skaičiaus arba valdyba nustatytais atvejais ir terminais nesušaukia susirinkimo, akcininkų susirinkimas šaukiamas direktoriaus sprendimu.

Visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas akcininkų, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų, sprendimu, jei valdyba per 10 dienų nuo susirinkimo iniciatorių paraiškos gavimo dienos nepriėmė sprendimo sušaukti susirinkimą.

Visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti sušauktas teismo sprendimu Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais.

46. Eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą valdyba privalo sušaukti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

47. Neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi būti šaukiamas, jeigu:

- bendrovės nuosavas kapitalas tampa mažesnis kaip 1/2 įstatinio kapitalo ir šis klausimas nebuvo svarstytas eiliniame akcininkų susirinkime;

- valdybos narių lieka (dėl atsistatydinimo ar negalėjimo toliau eiti pareigų) mažiau kaip 2/3 įstatuose nurodyto jų skaičiaus arba jų skaičius tampa mažesnis už Akcinių bendrovių įstatyme nustatytą minimalų;

- to reikalauja iniciatyvos teisę turintys akcininkai, valdyba;

- audito įmonė nutraukia sutartį su bendrove ar dėl kitų priežasčių negali patikrinti bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentų;

- to reikia pagal Akcinių bendrovių ir kitus įstatymus.

48. Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai valdybai (jei valdybos narių yra ne daugiau kaip pusė įstatuose nurodyto jų skaičiaus, - direktoriui) pateikia paraišką, kurioje nurodomos susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, datos ir vietos; siūlomų sprendimų projektai. Susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo paraiškos gavimo dienos. Susirinkimą sušaukti neprivaloma, jei paraiška neatitinka visų nustatytų reikalavimų ir nepateikti reikiami dokumentai arba siūlomi darbotvarkės klausimai neatitinka susirinkimo kompetencijos.

49. Visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę rengia valdyba. Į susirinkimo darbotvarkę privaloma įtraukti susirinkimo iniciatorių siūlomus klausimus.

Susirinkimo darbotvarkė gali būti pildoma valdybos ar akcininkų, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, siūlymu; toks siūlymas gali būti pateiktas ne vėliau kaip likus 15 dienų iki susirinkimo. Kartu su siūlymu turi būti pateikti sprendimų projektai siūlomais klausimais.

50. Visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso susirinkimo metu.

Jeigu kvorumo nėra ir dėl šios priežasties susirinkimas neįvyko, šaukiamas pakartotinis susirinkimas, apie kurį akcininkams pranešama ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki šio susirinkimo dienos.

51. Balsavimas visuotiniame akcininkų susirinkime yra atviras. Dėl klausimų, dėl kurių nors vienas akcininkas pageidauja slapto balsavimo ir jeigu tam pritaria akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 balsų šiame susirinkime, slaptas balsavimas yra privalomas visiems akcininkams.

52. Akcininkas, turintis balsavimo teisę ir susipažinęs su darbotvarke bei sprendimų projektais, gali iš anksto, užpildęs bendrąjį balsavimo biuletenį, raštu pranešti visuotiniam akcininkų susirinkimui savo valią "už" ar "prieš" atskirai dėl kiekvieno sprendimo. Raštu iš anksto balsavę akcininkai laikomi dalyvaujančiais susirinkime ir jų balsai įskaitomi į susirinkimo kvorumą ir balsavimo rezultatus. Akcininkas neturi teisės balsuoti susirinkime svarstant sprendimą dėl kurio jis iš anksto pareiškė savo valią raštu.

53. Susirinkimas neturi teisės priimti sprendimų darbotvarkėje nepaskelbtais klausimais, jeigu jame dalyvauja ne visi turintys balsavimo teisę bendrovės akcininkai ir ne vienas akcininkas nebalsavo raštu.

54. Visuotiniai akcininkų susirinkimai protokoluojami. Protokolas gali būti nerašomas, kai priimtus sprendimus pasirašo visi bendrovės akcininkai, taip pat kai bendrovėje yra vienas akcininkas.

Protokolą ne vėliau kaip per 7 dienas pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius, kartu gali pasirašyti ir įgalioti asmenys. Kai susirinkimo sekretorius nerenkamas, protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas. Kai visi dalyvaujantys susirinkime akcininkai balsavo raštu, protokolą pagal gautus balsus surašo ir pasirašo bendrovės direktorius.

55. Prie protokolo pridedama: susirinkime dalyvavusių akcininkų registravimo sąrašas; įgaliojimai ir kiti dokumentai, patvirtinantys asmenų teisę balsuoti; iš anksto balsavusių akcininkų bendrieji balsavimo biuleteniai; dokumentai, įrodantys, kad akcininkai buvo informuoti apie susirinkimo sušaukimą; pastabos dėl protokolo ir protokolo pasirašiusiu asmenų išvada dėl šių pastabų.

VII. BENDROVĖS VALDYBA

56. Valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas, atstovaujantis bendrovės akcininkus laikotarpiui tarp jų susirinkimų ir priimantis sprendimus svarbiausiais bendrovės veiklos klausimais.

57. Valdybos nariu gali būti tik fizinis asmuo. Bendrovės valdybos nariu negali būti bendrovės, dukterinės bendrovės ar bendrovę patronuojančios bendrovės stebėtojų tarybos narys taip pat asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti šių pareigų.

Kiekvienas kandidatas į valdybos narius privalo pranešti jį renkančiam akcininkų susirinkimui kur ir kokias pareigas jis eina, kaip kita veikla yra susijusi su bendrove ir su bendrove susijusiais kitais juridiniais asmenimis.

58. Bendrovės valdybą ne daugiau kaip 4 (keturiems) metams iš 3 (trijų) narių renka visuotinis akcininkų susirinkimas Akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 3 dalies stebėtojų tarybos rinkimams nustatyta tvarka.

59. Valdybai vadovauja valdybos pirmininkas; jį iš savo narių renka valdyba.

60. Valdyba priima sprendimus:

- bendrovei tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve;

- steigti filialus ir atstovybes, nutraukti jų veiką, skirti ir atšaukti jų vadovus;

- išleisti obligacijas (išskyrus konvertuojamąsias);

- išduoti prokūrą (įgaliojimą, kurio bendrovė suteikia teisę savo darbuotojui ar kitam asmeniui bendrovės vardu ir dėl jos interesų atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su bendrovės verslu, atstovavimu teisme ir kitose ne teismo institucijose). Prokūrą pasirašo valdybos pirmininkas arba valdybos įgaliotas valdybos narys;

- dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai); įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma); kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo; ilgalaikio turto įsigijimo už kainą didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo. Šiems sprendimams priimti valdyba turi gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą.

61 . Valdyba, prieš priimdama sprendimą investuoti lėšas į kitą juridinį asmenį, turi apie tai pranešti kreditoriams, su kuriais bendrovė yra neatsiskaičiusi per nustatyta terminą, jeigu bendra įsiskolinimo suma šiems kreditoriams yra didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo.

62. Valdyba svarsto ir tvirtina:

-bendrovės veiklos strategiją

- bendrovės metinį pranešimą;

- bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes;

- pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka;

- bendrovės filialų ir atstovybių nuostatus;

- valdybos darbo reglamentą;

- informacijos, kuri laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, sąrašą;

- bendrovės darbuotojų darbo apmokėjimo ir skatinimo sistemas;

- bendrovėje taikomus materialiojo turto nusidėvėjimo ir nematerialiojo turto amortizacijos skaičiavimo metodus.

63. Valdyba gali svarstyti ir priimti sprendimus ir kitais klausimais, jeigu pagal įstatymus ir šiuos įstatus jie nepriskirti visuotinio akcininkų susirinkimo ar bendrovės direktoriaus kompetencijai.

64. Valdyba renka ir atšaukia bendrovės direktorių, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas.

65. Valdyba analizuoja ir vertina direktoriaus pateiktą medžiagą apie:

- bendrovės veiklos strategiją ir įgyvendinimą;

- bendrovės veiklos organizavimą;

- bendrovės finansinę būklę;

- ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus vertybių apskaitos duomenis.

66. Valdyba analizuoja, vertina bendrovės metinės finansinės atskaitomybės projektą bei pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir kartu su bendrovės metinių pranešimų teikia juos visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba nustato bendrovėje taikomus materialiojo turto nusidėvėjimo ir nematerialiojo turto amortizacijos skaičiavimo metodus.

67. Valdyba, išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatytas išimtis, privalo rengti visuotinius akcininkų susirinkimus, sudaryti jų darbotvarkes, užtikrinti akcijų savininkų sąrašų parengimą, pateikti akcininkams metines finansinės atskaitomybės dokumentus, pelno (nuostolių) paskirstymo projektą, susirinkimo sprendimų projektus bei kitą reikiamą informaciją susirinkimo darbotvarkės klausimams svarstyti.

68. Valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas.

69. Valdybos posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas valdybos narys.

70. Valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip 2/3 jos narių. Iš anksto balsavę nariai laikomi dalyvaujančiais posėdyje.

Valdybos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų :už" negu "prieš".

71 . Valdybos narys posėdžiuose balsuoja pats ir negali už save įgalioti balsuoti kitus asmenis. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams "už" ir "prieš" pasiskirsčius po lygiai, lemia valdybos pirmininko balsas.

Valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas.

72. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą valdybą arba pavienius jos narius nesibaigus jų kadencijai.

Valdybos narys gali atsistatydinti iš pareigų , apie tai raštu įspėjęs bendrovę ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.

73. Valdybos nariai privalo saugoti bendrovės komercines (gamybines) paslaptis, kurias sužinojo būdami valdybos nariais.

74. Už veiklą valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.

VIII. BENDROVĖS DIREKTORIUS

75. Bendrovės direktoriumi gali būti fizinis asmuo, su kuriuo sudaroma darbo sutartis. Direktorių renka ir įstatymų nustatyta tvarka atšaukia bendrovės valdyba. Valdybai priėmusi sprendimą atšaukti direktorių, sudaryta su juo darbo sutartis nutraukiama.

Apie direktoriaus išrinkimą ar atšaukimą valdybos įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui.

76. Kandidatas į direktoriaus pareigas privalo pranešti jį renkančiai valdybai kur ir kokias pareigas jis eina, kaip jo kita veikla susijusi su bendrove ir su bendrove susijusiais kitais juridiniais asmenimis.

Direktorius negali būti bendrovės, dukterinės bendrovės ar bendrovę patronuojančios bendrovės stebėtojų tarybos nariu.

77. Darbo sutartį su bendrovės direktoriumi pasirašo valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas narys. Sutartį su direktoriumi, kuris yra valdybos pirmininkas, pasirašo valdybos įgaliotas valdybos narys. Su direktoriumi gali būti sudaryta jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis.

78. Direktorius savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, šiais įstatais, visuotinio akcininkų susirikimo ir valdybos sprendimais, bendrovės vadovo pareiginiais nuostatais.

79. Direktorius atstovauja bendrovei esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, vienasmeniškai sudaro bendrovės sandorius. Sandorius dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai); įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma); kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo; ilgalaikio turto įsigijimo už kainą didesnę kaip1/20 bendrovės įstatinio kapitalo direktorius gali sudaryti kai yra valdybos sprendimas dėl šių sandorių sudarymo.

80. Direktorius, jeigu jis nėra valdybos narys, turi teisę dalyvauti valdybos posėdžiuose ir susipažinti su informacija darbotvarkės klausimais.

81. Direktorius vadovauja bendrovei, organizuoja jos kasdieninę veiklą.

82. Bendrovės direktorius:

-šiuose įstatuose 45 punkte nurodytais atvejais šaukia visuotinį akcininkų susirinkimą, rengia susirinkimo darbotvarkę, sprendimų projektus ir kitus reikiamus dokumentus bei informaciją susirinkimo darbotvarkės klausimams svarstyti;

- užtikrina bendrovės turto, komercinių (gamybinių) paslapčių apsaugą;

- išduoda įgaliojimus vykdyti toms funkcijoms, kurios priskirtos jo kompetencijai;

- vykdo kitas Akcinių bendrovių ir kituose įstatymuose, šiuose įstatuose, bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytas pareigas.

83. Direktorius rengia ir tvirtina:

- bendrovėje taikomus turto nusidėvėjimo skaičiavimo normatyvus;

- darbo tvarkos taisykles, bendrovės padalinių nuostatus, administracijos darbo reglamentą, darbuotojų pareiginius nuostatus.

84. Direktorius priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas.

85. Direktorius teikia valdybai svarstyti ir įvertinti bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus ir pelno (nuostolių) paskirstymo projektus bei medžiagą, nurodytą šių įstatų 65 punkte.

86. Direktorius atsako už:

- bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą;

- metinės finansinės atskaitomybės sudarymą ir metinio pranešimo parengimą;

- akcininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą;

- sutarties su audito įmone sudarymą;

- informacijos ir dokumentų pateikimą valdybai;

- bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui;

- Akcinių bendrovių įstatyme nustatytos informacijos viešą paskelbimą;

- informacijos pateikimą akcininkams;

- kitų Akcinių bendrovių ir kituose įstatymuose, šiuose įstatuose, bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

87. Direktorius privalo saugoti komercines (gamybines) paslaptis, kurias sužinojo eidamas šias pareigas.

IX. BENDROVĖS AUDITAS

88. Bendrovės metinės finansinės atskaitomybės auditas atliekamas kai ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną viršija dydžius, nurodytus LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 191 straipsnio 2 dalyje, arba jis reikalingas pagal kitų teisės aktų reikalavimus.

89. Auditą atlieka audito įmonė, su kuria bendrovė pasirašė audito paslaugų sutartį. Auditas atliekamas pagal LR audito įstatymą ir kitus teisės aktus.

90. Audito įmonę renka ir atšaukia, audito paslaugų apmokėjimo sąlygas nustato visuotinis akcininkų susirinkimas. Audito įmonei parinkti gali būti organizuojamas konkursas.

91 . Bendrovės valdyba ir direktorius privalo užtikrinti, kad auditoriui būtų pateikti visi sutartyje su audito įmone nurodytam patikrinimui reikalingi bendrovės dokumentai.

X. PELNO PASKIRSTYMAS

92. Paskirstytinąjį bendrovės pelną (nuostolius) skirsto eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas.

93. Paskirstytinąjį pelną (nuostolius) sudaro grynojo ataskaitinių metų pelno (nuostolių) ir nepaskirstytojo pelno (nuostolių) ataskaitinių metų pradžioje, pervedimų iš rezervų bei akcininkų įnašų nuostoliams padengti suma. Jei ši suma yra teigiama, visuotinis akcininkų susirinkimas skirsto paskirstytinąjį pelną Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnyje nustatyta tvarka.

94. Jei privalomasis rezervas yra mažesnis kaip 1/10 įstatinio kapitalo, atskaitymai į šį rezervą yra privalomi ir negali būti mažesni kaip 1/20 grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno kol bus pasiektas įstatymo nustatytas šio rezervo dydis.

95. Metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos nariams, darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams gali būti skirta ne daugiau kaip 1/5 grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno.

96. Bendrovė, per nustatytus terminus nesumokėjusi įstatymų nustatytų mokesčių, negali mokėti dividendų, premijų darbuotojams, metinių išmokų (tantjemų) valdybos nariams. Tantjemas valdybos nariams mokėti avansu draudžiama.

97. Dividendas yra akcininkui paskirta pelno dalis, proporcinga jam nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu paskirti dividendai yra bendrovės įsipareigojimas akcininkams. Akcininkas turi teisę dividendą išreikalauti iš bendrovės kaip jos kreditorius.

98. Akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) bendrovė yra nemoki ar išmokėjusi dividendus taptų nemokia; 2) paskirstytinojo ataskaitinių finansinių metų pelno (nuostolių) suma yra neigiama (gauta nuostolių); 3) bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo bei rezervo savoms akcijoms įsigyti sumą.

99. Dividendai išmokami ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo sprendimo dėl pelno paskirstymo priėmimo dienos. Dividendus bendrovė išmoka pinigais. Avansu mokėti dividendus draudžiama.

100. Jei nepaskirstytojo pelno (nuostolių) finansinių metų pradžioje ir grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno (nuostolių) suma yra neigiama, t. y. susidaro nuostoliai, akcininkų susirinkimas turi priimti sprendimą padengti šiuos nuostolius kaip nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 8 ir 9 dalyse, arba svarstyti klausimą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo (sumažintas įstatinis kapitalas negali būti mažesnis už Akcinių bendrovių nustatytą minimalų įstatinio kapitalo dydį), bendrovės pertvarkymo ar likvidavimo.

XI. DOKUMENTŲ IR INFORMACIJOS PATEIKIMO AKCININKAMS, PRANEŠIMŲ SKELBIMO TVARKA

101. Akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas dokumentų, išvardintų Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje. Akcininkas ar akcininkų grupė, turintys ar valdantys daugiau kaip 1/2 akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Atsisakymas pateikti prašomus dokumentus turi būti įformintas raštu, jeigu to reikalauja akcininkas.

102. Akcininkams pateikiamame bendrovės akcininkų sąraše turi būti nurodyti pagal paskutinius bendrovės turimus duomenis akcininkų vardai, pavardės (juridinių asmenų pavadinimai), akcininkams nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų skaičius, akcininkų adresai korespondencijai.

103. Ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo akcininkams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su bendrovės dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, įskaitant ir sprendimų projektus bei visuotinio akcininkų susirinkimo iniciatorių valdybai pateiktą paraišką. Jeigu akcininkas raštu pageidauja, direktorius ne vėliau kaip per 3 dienas nuo raštiško prašymo gavimo visus susirinkimo sprendimų projektus įteikia akcininkui pasirašytinai ar išsiunčia registruotu laišku. Sprendimų projektuose turi būti nurodyta, kieno iniciatyva jie yra pateikti. Jei sprendimo projekto iniciatorius pateikė sprendimo projekto paaiškinimus, šie turi būti pridėti prie sprendimo projekto.

104. Pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą įteikiamas kiekvienam akcininkui pasirašytinai arba išsiunčiamas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 30 dienų iki susirinkimo dienos; apie pakartotinį susirinkimą - ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki šio susirinkimo dienos.

Jeigu visi akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia balsavimo teisę, raštiškai sutinka, susirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant šių terminų.

105. Pranešime apie visuotinį akcininkų susirinkimą nurodoma: bendrovės pavadinimas; buveinė (adresas) ir kodas; susirinkimo data, laikas ir vieta; susirinkimo darbotvarkė; susirinkimo sušaukimo iniciatoriai; bendrovės valdymo organas, priėmę sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą; įstatinio kapitalo mažinimo tikslas ir numatomas būdas, kai į susirinkimo darbotvarkę įtrauktas klausimas dėl įstatinio kapitalo sumažinimo.

106. Pranešimas apie pasiūlymą įsigyti bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų pasinaudojant pirmumo teise ir terminas, per kurį šia teise gali būti pasinaudota, skelbiamas dienraštyje "Lietuvos rytas".

107. Apie parengtas reorganizavimo sąlygas viešai skelbiama dienraštyje "Lietuvos rytas" tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba ne vėliau kaip likus 30 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo dėl bendrovės reorganizavimo viešai skelbiama dienraštyje "Lietuvos rytas" vieną kartą ir pranešama visiems kreditoriams raštu.

Ne vėliau kai likus 30 dienų iki susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo, kiekvienam bendrovės akcininkui ir kreditoriui turi būti sudaryta galimybė susipažinti su dokumentais, susijusiais su bendrovės reorganizavimu. Akcininko ar kreditoriaus reikalavimu bendrovė pateikia jam šių dokumentų kopijas.

108. Apie sprendimą pertvarkyti bendrovę viešai skelbiama dienraštyje "Lietuvos rytas" tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba viešai skelbiama dienraštyje "Lietuvos rytas" vieną kartą ir pranešama visiems bendrovės kreditoriams raštu.

109. Apie bendrovės likvidavimą viešai skelbiama dienraštyje "Lietuvos rytas" tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba viešai skelbiama dienraštyje "Lietuvos rytas" vieną kartą ir pranešama visiems bendrovės kreditoriams raštu.

110. Bendrovės dokumentai, jų kopijos ar kita informacija akcininkams pateikiama neatlygintinai.

111 . Informacija, kuri laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, teikiama įstatymų nustatyta tvarka. Komercinės (gamybinės) paslapties statusą tam tikrai informacijai suteikia bendrovės valdyba savo sprendimu. Komercine (gamybine) paslaptimi negali būti įstatymų nustatyta viešoji informacija.

112. Už informacijos, dokumentų ir duomenų ir jų kopijų pateikimą akcininkams, informacijos viešą paskelbimą atsakingas bendrovės direktorius.

113. Ginčus dėl akcininkų teisės į informaciją sprendžia teismas.

XII. ĮSTATŲ KEITIMO TVARKA

114. Bendrovės įstatai, išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo 38 str. 5dalyje, 49 str. 6 dalyje ir 54 str. 13 dalyje numatytus atvejus, keičiami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, priimtu kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų.

115. Visuotiniam akcininkų susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti įstatus, surašomas visas pakeistų įstatų tekstas ir po juo pasirašo susirinkimo įgaliotas asmuo. Pakeisti įstatai kartu su teisės aktų nustatytais kitais dokumentais pateikiami juridinių asmenų registro tvarkytojui.

116. Kai bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas teismo sprendimu (atvejai, numatyti Akcinių bendrovių įstatymo 38 str. 5 dalyje ir 54 str. 13 dalyje) arba didinamas papildomais įnašais ir per akcijoms pasirašyti skirtą laiką pasirašytos ne visos akcijos (atvejis, numatytas Akcinių bendrovių įstatymo 49 str. 6 dalyje), įstatinio kapitalo dydis, akcijų skaičius ar (ir) nominali vertė bendrovės įstatuose keičiami valdybos sprendimu. Pakeistus dėl šių priežasčių įstatus pasirašo ir pateikia juos juridinių asmenų registro tvarkytojui valdybos pirmininkas.

XIII. BENDROVĖS REORGANIZAVIMO, PERTVARKYMO IR LIKVIDAVIMO

TVARKA

117. Bendrovė reorganizuojama, pertvarkoma ir likviduojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.

Papildoma informacija